Investavimas į nekilnojamą turtą: tendencijos Baltijos šalyse

Tyrimai rodo, kaip augant  Baltijos šalių ekonomikai, didėja ir investavimas į nekilnojamą turtą. Dėl žemo užimtumo lygio ir tarptautinio verslo pokyčių Baltijos šalių namų ūkiai dabar gali sau leisti daugiau nei bet kada anksčiau. Be to, atlyginimų augimo tempai Baltijos šalyse yra panašūs į bendrą kainų augimą. Taigi, mes patiriame augančią rinką, kai padidėja visų rūšių nekilnojamojo turto, tiek nuomojamo, tiek gyvenamojo, paklausa. 

Baltijos šalis įkvėpė Skandinavija 

Baltijos šalys, ypač Estija ir Latvija, save vertina kaip Skandinavijos nekilnojamojo turto rinką, ypač Suomijos ir Švedijos rinkas. Suomija visada sekė Švedijos pavyzdžiu. Kitoje Baltijos jūros pusėje Estijai didelę įtaką daro Suomija. Suomijos investuotojai taip pat populiarūs Estijoje, nes nekilnojamojo turto kainos yra žemesnės, tačiau nuomos pajamingumas yra net tris kartus didesnis. Kita vertus, Ryga ir Vilnius, eidami į nekilnojamojo turto rinką, seka Estijos pėdomis ir kiekvienais metais rūpinasi vis daugiau tarptautinių investuotojų. 

Apskritai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka šiandien gali būti lyginama su Skandinavijos rinka prieš kelerius metus. Pavyzdžiui, Estijos 2007 m. Nuosmukį galima palyginti su Švedijos nekilnojamojo turto burbulu 1992 m. Nuo to laiko nekilnojamojo turto kainos Estijoje pamažu didėjo nuo 2007 m. nuosmukio. Dabar, praėjus daugiau nei 10 metų, dar yra daug galimybių augti, kad būtų patenkinti didėjantys užsieniečių, investuotojų ir naujos kartos dideles pajamas gaunančių darbuotojų, dirbančių IT ir startuolių sektoriuose, poreikiai.

Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka dar nepasiekė savo piko 

Mūsų Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka yra gana ankstyvoje stadijoje ir turi daug augimo galimybių per ateinančius 10–20 metų. Jei devintojo dešimtmečio pradžioje pagrindiniai nekilnojamojo turto pokyčiai buvo vykdomi miesto centruose ir miesto teritorijose, šiomis dienomis mes matome, kad įvairūs miesto pakraščiai tampa naujomis artėjančiomis teritorijomis, turinčiomis didelę grąžą. 

Kaip ir XXI amžiaus pabaigoje pirmaujančiose rinkose, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, Baltijos šalys nuo nepriklausomybės atkūrimo pradėjo klestėti ir pradėti naują aušrą. Taigi augimo ir plėtros potencialas vis dar yra didelis, ypač kai tai susiję su ilgalaikėmis investicijomis į nekilnojamąjį turtą. 

Didžiulė raida ir paklausa Rygoje, Taline ir Vilniuje 

Baltijos šalims įstojus į Europos Sąjungą, daugelis nuovokių tarptautinių investuotojų rado galimybių Estijos, Lietuvos ir Latvijos sostinėse, ypač senamiestyje. Tačiau nuo to laiko abu miestai smarkiai išaugo, daug greičiau, nei iš pradžių tikėtasi. Pavyzdžiui, rajonai, kurie kadaise buvo žinomi dėl nepatrauklios sovietinės architektūros, dabar tapo technikos centrais ir universitetiniais miesteliais. Be to, kaimyniniai miesteliaii, kurie kadaise buvo laikomi „užmiesčio“ rajonais, dabar yra populiarūs gyvenamieji rajonai ir priemiesčiai. 

Naujausius investicinius projektus galite matyti čia.